šutinti

šùtinti (-yti; Q606), -ina, -ino Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; SD¹119, SD242, R, MŽ, Sut 1. tr. N, K, LL172, M, Š pamažu virti (ppr. uždarame inde nedideliame skysčio kiekyje ar garuose), virinti, troškinti: Šùtinti bulves su smetona, žirnius, pupas, t. y. šusti J. Kiaulėm reikia bulbų šùtyt Btrm. Kūčioms bulbes šùtina su žirniais Lkv. Ui, sena višta, kaip kumeliena – šùtyk šùtyk! Mžš. Astė pietums nupenėtą šùtina gaidį K.Donel. Sudeda [mėsą] į puodą, uždeda taukų i šùtina an ugnies a po pečiaus LKT107(Tt). Kai tik alų daro, apynius i šùtina į tą puodą Šd. Rugius šùtinau i daviau karvei prieš teliuką Klt. Kaulus gelia: šutina apynius su taukais ir tepa LMD(Sln). Bruknes šùtinsiu Klt. Mikolaiska vaina (instr. sing.) žmones samanas malė, grikių pelus maišė ir lubinų šùtino, virino Eiš. Tave žalią šùtino, mane jauną budino, apynėli pūruonėli, apynėli žaliasai DrskD256. Šermukšnį šutina ir vartoja moterys nuog savų ligų LTR(Onš). Muno kiaulės pasiutusios – neėda nešùtintų lapų Krš. Čia yra šùtintūs kopūstai Kr. Daržovės, kurios nevalgomos žalios, turėtų būt šutinamos, o tai jų pačių drėgmėje ir uždarytos Vd. Maltinius darom iš šùtintų avižų Smal. Šùtina i dabar kopūstus sausus Kr. Šùtinti kopūstai mun oi kaip tinka! Pvn. Brazdus deda i šùtina kugelį Drsk. Reik šùtyti, kol tie dygliai y[ra] minkšti Dov. Išgerk šùtinto pieno su medum, ir perstos gerklę sopėt Žl. Šùtintas pienas su grietine BŽ43. Kokius mylit kiaušinius: šùtytus ar keptus? Rod. ^ Ir kiaulė geriau ėda šutytas bulbas LTR(Srj). | refl. tr. K: Šùtinsias ten, kiaulėms virs Lk. ║ kaitinant džiovinti (grūdus): Kruopos grikinės yra, ale ne tokios – jos šùtytos dabar Eiš. 2. tr. Žlp gaminti (naminę degtinę): Šùtina šnapsą po miškus Grd. 3. tr. Trk, Lž, Všv, Kv, Stl, Vg, Šmn, Dbk, JnšM, Lp virinti pelenų šarme (drabužius, audinius, siūlus): Tu šùtini drabužius žluginant, o ans vytę po pečiumi J. Tų muilų nebuvo – šùtins pelenūse [drabužius] Grd. Sruogas pelenūse šùtindavom, anas balindavom Vg. [Reikia] velėt, šùtint, ir anys (skalbiniai) tada bus balti Pb. Kap išaudžia, tada tą audeklą mirko, šùtina, baltina Btrm. | refl.: Su pelenais glitus [v]anduo, greit šùtinas [audeklas], greit išbąla Kvr. 4. tr. Gdr minkštinti, daryti liauną laikant karštame vandenyje ar garuose: Garu šùtina ratlankius Pl. Sukdavom vytis, šùtinom pirty Klt. Šaltekšnis lazdom gerai: nukirsk tu jį ir šaltą lenk, kaip tu jį nori, nei šùtint nereikia Ob. Ratlankiam medį šùtindavo karštam vandeny Slk. Šerdį išlupi, išbrūžini, jos nereikėj[o] šùtyt Pls. Pirtį kūrinai, [v]antą šutinai, Nausėdžių bobutes išvanojai NS663. 5. tr. Q103, R86, MŽ112, KBII190, K, Pun plikyti (verdančiu vandeniu): Šùtintą duoną aš pasidaboju: ana saldi, gardi Slk. Čiobrelius šùtino, arbatą virė [nuo kosulio] Dg. Rumiankas ir vaikamu šùtina Dv. Šùtina šitas ragulkas, geria Pun. Šitas žoleles reikia šùtintie ir gertie Aps. Neapšutinau [miltų], ir stovi nešùtinta Žl. Pelus gyvuliam šerdavom, šùtindavom karštu [v]andeniu Aln. 6. tr. tvilkant valyti: Čėbreliai labai gerai uzbonai šùtintie – pienas gardus Grv. | refl.: Aždengs šitą diečką [su karštu vandeniu] – i ana tę šùtinas Pb. 7. tr. gydant šildyti, kaitinti skysčiu: Šùtink burną [ramunėlių arbata] – nesopės dantų Klt. Anksčiau šùtino – darė, kad netvinktų jisai (sužeistas pirštas) Upn. [Peršalus] šutint kojas vandeny ir gert žemuogių kartu su šaknim išvirtą arbatą LTR(Šil). Aš kojas šùtinsiu int bulbų, mažu ir pusiaujį šùtinsiu Aps. | refl. tr. Ss. 8. tr. laikyti šilumoje, daryti, kad kaistų, prakaituotų, šustų: Kam tu šitą vaiką šùtini pirkioj? Klt. Veltiniai koją šùtina PnmA. | refl.: Jie į kurortus važiuoja, o mum, seniukam, reikia šùtintis (dirbti, prakaituoti karštyje) Grž. An palelių [pirtyje] užlindo ir šùtinas LzŽ. Vasara, o šùtinas su juodais drobužiais – žėlava Krš. ║ deginti, tvilkyti: Pirtin an krūsnies vandinio kaip užpili, tai paras net šonus šutina Lš. Saulė ka šùtina, net nė[ra] kur lįst Lnkv. Šùtina skūrą saulė darbuojantys kaitroms Dr. 9. intr. ppr. impers. Š, BŽ161, LzŽ, Žž, Klt, Glv, Ut, PnmR labai šildyti, kaitinti, kepinti (tvankią dieną): Visą dieną šutino kaip puode, bet pavakarėn atvėso truputį V.Krėv. Kiek ta saulė gali šùtyt?! Slv. Ka tep šùtina, bus lytaus Gs. Praejo lietus, ir šùtina Rod. Debesų nematyt, ale šùtina labai Grv. Šùtina, šùtina nuo saulės Pb. Liūtis bus, kad teip šùtina Sug. Kad ir šùtinte šùtina, ale džiovos nėr Krš. Kai lyja ir šùtina, tai šienas labai pūsta Svn. ║ karštai kūrenti: Gerai šùtina, šiltai gyvenam Mlt. 10. tr. šiluma ir drėgme gadinti, pūdyti: Kerpė šùtina stogą Šts. Šùtina tolis lentas Grdm. Geriau augtų [augmenija], ale po lietaus šùtina Smal. 11. tr. blukinti: Saulė šùtina drapaną NdŽ. 12. tr., intr. Š, Šts, Krs, Arm, Žal šnek. smarkiai mušti: Nugarą šutinti N. Kad ėmė jį lazdomi šùtyt! Lp. Vaiką iš mažo šùtyk, karšk – bus vaikas geras Vlk. Kai pradėjo šùtyt par galvą! Tj. Kad jis ėmė tą katiną šùtyt Jnšk. ║ intr. Skd tvoti, trenkti: Tokiam šùtinu par ausį ir einu sau! Krš. ║ tr. sviesti, mesti: Šùtink, Prani, [kamuolį] mun! Krtn. 13. tr., intr. A1885,119, BŽ178, Ktk, Ds, Ob, Sb, Vv, Užv šnek. godžiai, smarkiai valgyti ar gerti, ėsti, lesti: Ka šùtina košę, barzda puto[ja] Šts. Tik tus saldainius šùtina, pusryčio nenora ėsti iš viso Trk. Nepaskųs išvirti dešros, i šùtinsma Pvn. Na ir šùtino – viso puodo nebėr! Šl. Šùtykit kiek patinka medaus Vb. Šùtink, šùtink – man [v]andenio neiškada Ktk. Tie kalakutyčiai šùtina sau tą žolę Jrb. Žvirbliai šùtina kanapes Lp. ^ Šiupinys šutinti ir tinginiui nesunku J.Jabl. ║ Plv, Al, Ktk gerti svaigiuosius gėrimus, girtuokliauti: Kelias dienas šùtinau, tai visiškai nusvariau Dbk. Jis tą naminę šùtina Gs. 14. intr. Prng, Trgn, Ds, Lnkv šnek. greitai eiti, bėgti, važiuoti: Šùtinkiam numie, lytaus ateina Rdn. Šùtina per laukus, kiek kojos įkerta Slv. Aš vieną sykį gavau nuo vokiečio šùtyt Gsč. Aš kaip šùtinu pora arklių! Ob. 15. tr., intr. Užp, PnmR, Jnš šnek. skubant, smarkiai ką dirbti, daryti: Šùtina (neša) didžiausiais klėbiais medžius į vidų – matysiam, a ilgai anų užteks Vvr. Vakar Ruigiai rugius šùtino (vežė) Šll. I šùtyk (dirbk) su spatu tokiam karšty! Jrb. Atlėkė tų raplanų ir ėmė šùtyt (bombarduoti) Gs. Rugius kai pradės šùtint (pjauti), tai akys nesuregi Sdk. Da ir čia, ant ūlyčios, kad šùtino (griežė) su armonika! Slm. Kur Romas? – Nugi ana an pečiaus šùtina (miega) Al. 16. intr. šnek. smarkiai lyti: Šiandiej šùtino šùtino Ds. Kad gerai šùtytų, žolelė tuoj atsigautų Šmk. 17. tr. šnek. kurti, degti: Pareisiu, ugnį šùtinsiu Gdr.

◊ akìs šùtinti jausti gėdą: Akis visą valandą šutinau – vis per tavo kvailą galvą KrvP(Alv).

káilį šùtinti Jnš mušti: [Smuklininkas] ėmė šutinti nedorėliui kailį P.Cvir. Kad aš tau imsiu káilį šùtinti! Ll.

lýg šùtintas vėžỹs apie raustantį iš gėdos: Užšnekyti iš netyčių lietuviškai, ypač draugystėje svetimtaučių, paraudonuoja lyg šutintas vėžys V.Kudir.

\ šutinti; apšutinti; atšutinti; dašutinti; įšutinti; iššutinti; nušutinti; pašutinti; paršutinti; peršutinti; prašutinti; prišutinti; sušutinti; užšutinti