šutinti

šutinti
šùtinti (-yti; Q606), -ina, -ino Rtr, , NdŽ, ; SD1119, SD242, R, , Sut 1. tr. N, K, LL172, M, Š pamažu virti (ppr. uždarame inde nedideliame skysčio kiekyje ar garuose), virinti, troškinti: Šùtinti bulves su smetona, žirnius, pupas, t. y. šusti J. Kiaulėm reikia bulbų šùtyt Btrm. Kūčioms bulbes šùtina su žirniais Lkv. Ui, sena višta, kaip kumeliena – šùtyk šùtyk! Mžš. Astė pietums nupenėtą šùtina gaidį K.Donel. Sudeda [mėsą] į puodą, uždeda taukų i šùtina an ugnies a po pečiaus LKT107(Tt). Kai tik alų daro, apynius i šùtina į tą puodą Šd. Rugius šùtinau i daviau karvei prieš teliuką Klt. Kaulus gelia: šutina apynius su taukais ir tepa LMD(Sln). Bruknes šùtinsiu Klt. Mikolaiska vaina (instr. sing.) žmones samanas malė, grikių pelus maišė ir lubinų šùtino, virino Eiš. Tave žalią šùtino, mane jauną budino, apynėli pūruonėli, apynėli žaliasai DrskD256. Šermukšnį šutina ir vartoja moterys nuog savų ligų LTR(Onš). Muno kiaulės pasiutusios – neėda nešùtintų lapų Krš. Čia yra šùtintūs kopūstai Kr. Daržovės, kurios nevalgomos žalios, turėtų būt šutinamos, o tai jų pačių drėgmėje ir uždarytos Vd. Maltinius darom iš šùtintų avižų Smal. Šùtina i dabar kopūstus sausus Kr. Šùtinti kopūstai mun oi kaip tinka! Pvn. Brazdus deda i šùtina kugelį Drsk. Reik šùtyti, kol tie dygliai y[ra] minkšti Dov. Išgerk šùtinto pieno su medum, ir perstos gerklę sopėt Žl. Šùtintas pienas su grietine 43. Kokius mylit kiaušinius: šùtytus ar keptus? Rod. ^ Ir kiaulė geriau ėda šutytas bulbas LTR(Srj). | refl. tr. K: Šùtinsias ten, kiaulėms virs Lk.kaitinant džiovinti (grūdus): Kruopos grikinės yra, ale ne tokios – jos šùtytos dabar Eiš. 2. tr. Žlp gaminti (naminę degtinę): Šùtina šnapsą po miškus Grd. 3. tr. Trk, , Všv, Kv, Stl, Vg, Šmn, Dbk, JnšM, Lp virinti pelenų šarme (drabužius, audinius, siūlus): Tu šùtini drabužius žluginant, o ans vytę po pečiumi J. Tų muilų nebuvo – šùtins pelenūse [drabužius] Grd. Sruogas pelenūse šùtindavom, anas balindavom Vg. [Reikia] velėt, šùtint, ir anys (skalbiniai) tada bus balti Pb. Kap išaudžia, tada tą audeklą mirko, šùtina, baltina Btrm. | refl.: Su pelenais glitus [v]anduo, greit šùtinas [audeklas], greit išbąla Kvr. 4. tr. Gdr minkštinti, daryti liauną laikant karštame vandenyje ar garuose: Garu šùtina ratlankius Pl. Sukdavom vytis, šùtinom pirty Klt. Šaltekšnis lazdom gerai: nukirsk tu jį ir šaltą lenk, kaip tu jį nori, nei šùtint nereikia Ob. Ratlankiam medį šùtindavo karštam vandeny Slk. Šerdį išlupi, išbrūžini, jos nereikėj[o] šùtyt Pls. Pirtį kūrinai, [v]antą šutinai, Nausėdžių bobutes išvanojai NS663. 5. tr. Q103, R86, 112, KBII190, K, Pun plikyti (verdančiu vandeniu): Šùtintą duoną aš pasidaboju: ana saldi, gardi Slk. Čiobrelius šùtino, arbatą virė [nuo kosulio] Dg. Rumiankas ir vaikamu šùtina Dv. Šùtina šitas ragulkas, geria Pun. Šitas žoleles reikia šùtintie ir gertie Aps. Neapšutinau [miltų], ir stovi nešùtinta Žl. Pelus gyvuliam šerdavom, šùtindavom karštu [v]andeniu Aln. 6. tr. tvilkant valyti: Čėbreliai labai gerai uzbonai šùtintie – pienas gardus Grv. | refl.: Aždengs šitą diečką [su karštu vandeniu] – i ana tę šùtinas Pb. 7. tr. gydant šildyti, kaitinti skysčiu: Šùtink burną [ramunėlių arbata] – nesopės dantų Klt. Anksčiau šùtino – darė, kad netvinktų jisai (sužeistas pirštas) Upn. [Peršalus] šutint kojas vandeny ir gert žemuogių kartu su šaknim išvirtą arbatą LTR(Šil). Aš kojas šùtinsiu int bulbų, mažu ir pusiaujį šùtinsiu Aps. | refl. tr. Ss. 8. tr. laikyti šilumoje, daryti, kad kaistų, prakaituotų, šustų: Kam tu šitą vaiką šùtini pirkioj? Klt. Veltiniai koją šùtina PnmA. | refl.: Jie į kurortus važiuoja, o mum, seniukam, reikia šùtintis (dirbti, prakaituoti karštyje) Grž. An palelių [pirtyje] užlindo ir šùtinas LzŽ. Vasara, o šùtinas su juodais drobužiais – žėlava Krš.deginti, tvilkyti: Pirtin an krūsnies vandinio kaip užpili, tai paras net šonus šutina . Saulė ka šùtina, net nė[ra] kur lįst Lnkv. Šùtina skūrą saulė darbuojantys kaitroms Dr. 9. intr. ppr. impers. Š, 161, LzŽ, Žž, Klt, Glv, Ut, PnmR labai šildyti, kaitinti, kepinti (tvankią dieną): Visą dieną šutino kaip puode, bet pavakarėn atvėso truputį V.Krėv. Kiek ta saulė gali šùtyt?! Slv. Ka tep šùtina, bus lytaus Gs. Praejo lietus, ir šùtina Rod. Debesų nematyt, ale šùtina labai Grv. Šùtina, šùtina nuo saulės Pb. Liūtis bus, kad teip šùtina Sug. Kad ir šùtinte šùtina, ale džiovos nėr Krš. Kai lyja ir šùtina, tai šienas labai pūsta Svn.karštai kūrenti: Gerai šùtina, šiltai gyvenam Mlt. 10. tr. šiluma ir drėgme gadinti, pūdyti: Kerpė šùtina stogą Šts. Šùtina tolis lentas Grdm. Geriau augtų [augmenija], ale po lietaus šùtina Smal. 11. tr. blukinti: Saulė šùtina drapaną NdŽ. 12. tr., intr. Š, Šts, Krs, Arm, Žal šnek. smarkiai mušti: Nugarą šutinti N. Kad ėmė jį lazdomi šùtyt! Lp. Vaiką iš mažo šùtyk, karšk – bus vaikas geras Vlk. Kai pradėjo šùtyt par galvą! Tj. Kad jis ėmė tą katiną šùtyt Jnšk.intr. Skd tvoti, trenkti: Tokiam šùtinu par ausį ir einu sau! Krš.tr. sviesti, mesti: Šùtink, Prani, [kamuolį] mun! Krtn. 13. tr., intr. A1885,119, 178, Ktk, Ds, Ob, Sb, Vv, Užv šnek. godžiai, smarkiai valgyti ar gerti, ėsti, lesti: Ka šùtina košę, barzda puto[ja] Šts. Tik tus saldainius šùtina, pusryčio nenora ėsti iš viso Trk. Nepaskųs išvirti dešros, i šùtinsma Pvn. Na ir šùtino – viso puodo nebėr! Šl. Šùtykit kiek patinka medaus Vb. Šùtink, šùtink – man [v]andenio neiškada Ktk. Tie kalakutyčiai šùtina sau tą žolę Jrb. Žvirbliai šùtina kanapes Lp. ^ Šiupinys šutinti ir tinginiui nesunku J.Jabl.Plv, Al, Ktk gerti svaigiuosius gėrimus, girtuokliauti: Kelias dienas šùtinau, tai visiškai nusvariau Dbk. Jis tą naminę šùtina Gs. 14. intr. Prng, Trgn, Ds, Lnkv šnek. greitai eiti, bėgti, važiuoti: Šùtinkiam numie, lytaus ateina Rdn. Šùtina per laukus, kiek kojos įkerta Slv. Aš vieną sykį gavau nuo vokiečio šùtyt Gsč. Aš kaip šùtinu pora arklių! Ob. 15. tr., intr. Užp, PnmR, Jnš šnek. skubant, smarkiai ką dirbti, daryti: Šùtina (neša) didžiausiais klėbiais medžius į vidų – matysiam, a ilgai anų užteks Vvr. Vakar Ruigiai rugius šùtino (vežė) Šll. I šùtyk (dirbk) su spatu tokiam karšty! Jrb. Atlėkė tų raplanų ir ėmė šùtyt (bombarduoti) Gs. Rugius kai pradės šùtint (pjauti), tai akys nesuregi Sdk. Da ir čia, ant ūlyčios, kad šùtino (griežė) su armonika! Slm. Kur Romas? – Nugi ana an pečiaus šùtina (miega) Al. 16. intr. šnek. smarkiai lyti: Šiandiej šùtino šùtino Ds. Kad gerai šùtytų, žolelė tuoj atsigautų Šmk. 17. tr. šnek. kurti, degti: Pareisiu, ugnį šùtinsiu Gdr.
◊ akìs šùtinti jausti gėdą: Akis visą valandą šutinau – vis per tavo kvailą galvą KrvP(Alv).
káilį šùtinti Jnš mušti: [Smuklininkas] ėmė šutinti nedorėliui kailį P.Cvir. Kad aš tau imsiu káilį šùtinti! Ll.
lýg šùtintas vėžỹs apie raustantį iš gėdos: Užšnekyti iš netyčių lietuviškai, ypač draugystėje svetimtaučių, paraudonuoja lyg šutintas vėžys V.Kudir.
\ šutinti; apšutinti; atšutinti; dašutinti; įšutinti; iššutinti; nušutinti; pašutinti; paršutinti; peršutinti; prašutinti; prišutinti; sušutinti; užšutinti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • šutinti — šùtinti vksm. Daržóvės šùtinamos púode, užpýlus nedaũg káršto vandeñs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • sutinti — 1 sutìnti, sùtina, sutynė tr. 1. NdŽ išplakti, ištinti. | refl. tr. NdŽ. 2. NdŽ tinant sudilinti. 3. supliekti: Sutyk arklį, testa greičiau bėga Lš. tinti; atitinti; įtinti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sutinti — 2 sutìnti, sta, o (sùtinė) 1. intr. Q49, Sut, N, K, M, Š, LL116,130, DŽ, NdŽ, KŽ ištinti, subrinkti, supusti: Sutystu MŽ. Sutìno keliai nuo šalčio brendant par sniegą J. Viena pripylė vyru pipirų, kap sùtinė jis DrskŽ. In daikto žmogus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sutinti — suti̇̀nti vksm. Kója suti̇̀no, pamėlynãvo …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • šutintinis — šutintìnis, ė adj. (2) KŽ, šùtintinis (1) NdŽ, KŽ pagamintas plikinant: Šutintìniai ir avižiniai kruopai yra gardūs ir sveiki JI180. Kruopai šùtintiniai skanūs JII263 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • šutintinė — šutintìnė sf. (2) troškinys: Verda šutintìnę iš bulvių, žuvies arba mėsos J …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • šutinimas — šùtinimas sm. (1) Rtr, DŽ1 → šutinti: 1. SD166, Sut, N, K, Š, NdŽ, KŽ [Virinimas] garuose, savo sultyse arba su nedaug skysčio vadinamas šutinimu LTEXII291. Tas i šùtinimas – pridėk pilną sagoną bulbų Kp. Šutinimo katilas ŽŪŽ111. 2. N, NdŽ, KŽ …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • peršutinti — 1. tr. K, KŽ, NdŽ, Knv, Lp per ilgai šutinti, pervirinti: Bulbų neperšutink Dv. Gal paršùto to mėsa – negerai labai paršùtyt Mžš. Kiaušinį turbūt peršutinau Prn. | refl. NdŽ, KŽ. 2. tr. NdŽ iš naujo, dar kartą šutinti, virinti. 3. refl. M… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • šutyti — šutyti, šùto, šùtė NdŽ, šùtyti, ija, ijo KŽ žr. šutinti: 1. Per Jurgį kiaušinius šùtė Užg. Vakarienę šùtyti KŽ. Ropes šutija nuog ėdros LTR(Auk). 2. Iš melaso šùtija tą bjaurybę Lnkv. 3. žr. šutinti 6: Kiečiais šutydavo puodynes, kad pienas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • patinti — 2 patìnti intr. K, Š, NdŽ, KŽ, DŽ1, DrskŽ; LL154 kiek sutinti, ištinti: Patìnusi jo koja J. Naktį ma[n] kojos tirpsta i patysta kiek Jrb. Ir pirštų sąnarėliai visi sopa, kartais net patìnsta Krs. Toki patìnusi, mėlena, ka nebūtų užsirožijusi… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”